Gimdos mioma – tai gerybinis gimdos raumenų navikas. Statistika rodo, kad miomos dažniausiai formuojasi 30–50 m. moterims. Tačiau pastaruoju metu pasitaiko atvejų, kada gana didelės miomos  randamos jaunoms, iki 25–30 metų, moterims. Jų atsiradimas siejamas su lytinių hormonų veikla. Mioma – tai auglys, kurio vien buvimas nėra indikacija operaciniam gydymui. Kartais gimdos miomos gali nesukelti jokių simptomų – tai pasitaiko iki 50 proc. atvejų. Jos retai supiktybėja, todėl laikomos nepiktybėjančiu naviku (augliu). Operuojama, kai dėl miomos atsiranda simptomų, t. y. tam tikrų nepatogumų ar sveikatos sutrikimų. Kaip jau minėta, miomos retai virsta piktybiniais navikais, o per menopauzę sumažėja ir kalcifikuojasi. Jei miomos dydis viršija 6 cm, ji gali pradėti spausti mažojo dubens organus ir venas, tapti venų stazės ir venų trombozės mažajame dubenyje bei kojose priežastimi.

​

Pagrindiniai simptomai: gausios mėnesinės, kraujavimas tarp menstruacijų, nevaisingumas, pilvo apimties padidėjimas, šlapinimosi sutrikimai (ypač dažnas šlapinimasis), skausmas pilvo apačioje, strėnų maudimas (šie simptomai retai būna dėl miomų).

Kol mioma nekelia jokių rūpesčių ir neblogina gyvenimo kokybės, užtenka ją stebėti periodiškai atliekant tyrimus, apsilankant pas gydytoją akušerį-ginekologą kartą per metus. Tik tada, kai pradeda varginti simptomai ar mioma labai padidėja, reikalinga operacija. Šiandien akušerijoje-ginekologijoje pasiekta labai daug, ypač tausojant ir saugant moters organizmą. Operacijos atliekamos per makštį ar minimalų pjūvį. Moterys labai greitai vėl tampa darbingos. Ir svarbiausia – tapo įmanoma išsaugoti gimdą ir moteriškumą.