Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pasaulyje kasmet dėl alkoholizmo miršta trys milijonai žmonių. Be to, PSO atkreipia dėmesį, kad didelis vartojamo alkoholio kiekis Europoje, o ypač Lietuvoje, lemia didelį mirčių skaičių ir ligų naštą nuo lėtinių ir ūmių ligų, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio, kepenų cirozės, taip pat mirčių dėl tyčinių bei netyčinių sužalojimų, susijusių su alkoholio vartojimu. Lietuva pagal visas šių ligų kategorijas, išskyrus širdies ir kraujagyslių ligas, patenka į dešimtuką šalių, turinčių blogiausius rodiklius.

​

Alkoholizmas – tai lėtinis susirgimas, išsivystantis ilgą laiką piktnaudžiaujant alkoholiu, pasireiškiantis patologiniu potraukiu alkoholiui, psichine, o vėliau ir fizine priklausomybe. Alkoholio įsisavinimas prasideda burnoje, po to – skrandyje, žarnyne, prasiskverbia į visus organus ir ląsteles. Alkoholis labai keičia žmogaus elgesį: sumažėja elgesio kontrolė, sprendimai priimami neįvertinus galimų pasekmių ir rizikos. Išryškėja agresyvus kai kurių žmonių elgesys. Net ir nedidelės alkoholio dozės sutrikdo koordinaciją, vairavimo įgūdžius. Jautrumas alkoholio poveikiui labai individualus: yra individų, kurie dėl savo fermentinės struktūros absoliučiai netoleruoja net ir nedidelių alkoholio dozių. Jų kenksmingumas kepenims, širdžiai, kasai, smegenims nuodugniai įrodytas moksliniais tyrimais. Ilgalaikis priklausomybės alkoholiui progresavimas sukelia ir gilina depresiją ir neretai baigiasi savižudybe. Alkoholizmas – klastinga priklausomybė, paveikianti ne vien geriantį žmogų, bet ir jo artimuosius. Gyvenimas su alkoholiku, tai nesibaigiantys pažadai ir konfliktai, nuotaikų kaitos, tuščios kaltų paieškos, nuolatiniai svyravimai tarp pykčio ir užuojautos. Medicinoje alkoholizmas yra laikomas lėtiniu susirgimu, kuris gali progresuoti ir susideda iš trijų etapų ciklo: nenumaldomo galvojimo apie alkoholį, svaiginimosi ir neigiamų abstinencinių reiškinių, kaskart sunkinančių vartotojo emocinę būseną.

​

Alkoholizmui yra būdingi šie simptomai:

• psichinė priklausomybė alkoholiui;

• fizinė priklausomybė alkoholiui;

• abstinencijos sindromas;

• interesų rato susiaurėjimas;

• neigiamų pasekmių ignoravimas;

• auganti organizmo tolerancija alkoholiui;

• negebėjimas susivaldyti;

• socialinių apribojimų nepaisymas;

• stiprus noras vartoti alkoholį.

Kaip progresuojanti liga, alkoholizmas pagal gydytoją narkologą A. V. Melnikovą, natūraliai pereina į tris palaipsniui viena kitą keičiančias stadijas. Perėjimas iš vienos stadijos į kitą vyksta palengva ir nepastebimai. Šis susirgimas niekada neprasideda staiga. Prieš pirmąją alkoholizmo stadiją būna vadinamas „saikingo“, epizodinio alkoholio vartojimo periodas, kuris gali tęstis įvairiai – nuo metų iki dešimties.

​

Pirmoji alkoholizmo stadija.

Žmogus pradeda jausti trauką alkoholiui ir neįsivaizduoja (nors gali teigti priešingai) savo gyvenimo be alkoholio. Pradeda bet kokia proga ir be progos vartoti alkoholį, dingsta išgerto alkoholio kontrolė ir situacinė kontrolė, todėl išgėręs gali padaryti tai, ko blaivas niekada nepadarytų. Savijauta po išgertuvių patenkinama, poreikio pagirioms dar nėra. Atsiranda alkoholinės amnezijos – atminties praradimas išgertuvių metu. Pirmoje stadijoje, kaip taisyklė, gerti nemetama, nes sveikata dar pakenčiama, dar „leidžia“ vartoti alkoholį, todėl atsiranda gilus įsitikinimas, kad alkoholis pakenkti negali. Atvirkščiai, šioje stadijoje dažnai įtikima alkoholio „naudingumu“ – šį mitą patvirtina geriančios „liaudies išmintis“. Pirmoji stadija gali tęstis keletą metų, perėjimas į antrąją stadiją yra nepastebimas.

​

Antroji alkoholizmo stadija.

Prie pirmosios stadijos simptomų prisideda pagrindinis alkoholizmo požymis – abstinencinis sindromas (pagirios). Lengvesniais atvejais alkoholikas gali kentėti pagirias iki vakaro ir „pataiso“ sveikatą po darbo. Sekantis priklausomybės etapas ateina tuomet, kai iki vakaro žmogus kentėti jau negali ir „taiso“ sveikatą per pietus. Toliau jau ir iki pietų kentėti sunku, todėl sveikata „pataisoma“ iš ryto, ir su laiku vis anksčiau ir anksčiau. Pagirių malšinimas alkoholiu anksti ryte ar naktį rodo alkoholizmo perėjimą į daugiadienio gėrimo stadiją. Ji gali tęstis kelias dienas, savaites ar net mėnesius. Alkoholis tampa dominuojantis sąmonėje, be jo gyvenimas atrodo beprasmiškas. Vieni geria beveik pastoviai, kiti su pertraukomis, bet abiem atvejais liga progresuoja, nes sustabdyti ją gali tik visiška blaivybė. Šioje stadijoje bandoma mesti gerti alkoholį arba metama dažnai, nes nuo tokio gyvenimo būdo jaučiamas didelis nuovargis, be to, ir sveikata pradeda rimtai šlubuoti.

​

Trečioji alkoholizmo stadija.

Logiškas ir dėsningas daugiamečio alkoholio vartojimo finalas. Tai degradacijos ir mokesčio už palaidumą stadija. Požymiai ir pasekmės itin sunkios – beveik nesiliaujantis, nuolatinis alkoholio vartojimas, sunkus abstinencinis sindromas, alkoholiniai įvairių vidaus organų pakenkimai, alkoholinės psichozės, alkoholinė silpnaprotystė, baltoji karštinė, aukštas mirtingumas ir t.t. Tai jau ne mėgėjas ir ne „profesionalas“, tai degraduojanti arba degradavusi būtybė visomis prasmėmis – pragertas gyvenimas ir sveikata. Kaip bepasirodytų keista, bet šioje stadijoje kartais metama gerti – dažniausiai jau garbiame amžiuje arba prispaudus ligai, kurią sukėlė alkoholio vartojimas.

Pirma stadija išsivysto po 5-10 metų, antra – 5, trečia serga po 5-15 metų. Galima piktybinė eiga, kai pirmos stadijos požymiai atsiranda po 1-2 metų, šis eigos variantas labiau būdingas moterims, pagyvenusiems žmonėms, paaugliams.

​

Alkoholio poveikis organizmui.

​

Alkoholis trikdo visų organizmo sistemų veiklą:

• virškinimo organų: sukeltas skrandžio uždegimus vadinamus, gastritu, juo dažniausiai serga tie asmenys, kurie vartoja stiprius alkoholinius gėrimus;

• smegenų: smegenų ląstelių pažeidimas – negrįžtamas. Veikiant alkoholiui, jos žūsta ir iš lėto vystosi protinis atsilikimas, ir kiti psichikos pažeidimai (kliedesiai, kartais haliucinacijos);

• kepenų: ilgainiui vystosi kepenų suriebėjimas ir cirozė. Galutinėje stadijoje sutrinka kraujotaka per kepenis, didėja kraujo spaudimas vartų venoje ir pilve kaupiasi skystis. Taip pat dažnai įvyksta kepenų nepakankamumas ir tai sąlygoja mirtį. Kartais alkoholis gali sukelti kepenų vėžį;

• širdies: alkoholis kenkia širdžiai ir sukelia alkoholinę kardiopatiją. Vystosi širdies ritmo sutrikimai, sunkesniais atvejais -širdies nepakankamumas;

• kitų organų: alkoholis kenkia ir kitiems organams. Geriantiems žmonėms dažnesni įvairių lokalizacijų vėžiai (burnos, stemplės), kitos lėtinės ligos (osteoporozė).

​

Alkoholizmo gydymas – labai sudėtingas, reikalaujantis paties paciento pasiryžimo ir motyvacijos, procesas. Tai liga visam gyvenimui. Į gydymą įtraukiami ir artimieji. Paprastai gydymas psichoterapija derinamas su tam tikrai vaistais ar kitais gydymo metodais.